Medienos apsauga
Pagrindo būklė
Dar nenupjautas medis savyje turi iki 80 % vandens, o medienoje, priklausomai nuo klimato, skirtoje naudoti išorei gali būti nuo12 iki 25 % likutinės drėgmės ir 6-12% likutinės drėgmės - skirtoje naudoti vidui. Mediena yra išlaikoma ar kitaip sureguliuojama jos drėgmė prieš pradedant ją dengti apsauginėmis dangomis, kad išvengti deformacijų ir sutrūkinėjimų nuo per didelių susitraukimų.
Medienos rūšys itin skiriasi savo geba sugerti dengimo medžiagas ir jų poveikiu dangos kokybei naudojimo laikotarpiu. Dauguma minkštosios medienos rūšių lengvai sugeria dengimo medžiagas, nors dažnai patiriama rūpesčių, kai mediena yra per daug sakinga. Bendruoju atveju maža vandens absorbcija ir atsparumas matmenų kitimui yra medienos charakteristikos, kurios palankios dangų sistemos padengimui. Drėgnųjų atogrąžų kietoji mediena dažniausiai pasižymi savybe labai gerai sugerti dažus, nors jų sugeriamoji geba gali gerokai skirtis. Kai kurių rūšių kietoji mediena, pvz., ąžuolo, iroko ir tikmedžio, reikalauja ypatingo dėmesio.
Apibrėžimai, paaiškinimai
Mėlynė Medienos paviršiaus dėmėjimasis dėl pelėsių(grybų) keičiančių spalvą į mėlyną ar juodą, dažnai suardančių paviršiaus dangą
Tuklumas Sausos plėvelės storio vertinimas regimuoju būdu
PASTABA :tuklumas klasifikuojamas pagal išmatuotą plėvelės storį
Puvinys Grybų sukeltas medienos irimas jai minkštėjant, prarandant tvirtumą bei masę, taip pat dažnai keičiantis jos tekstūrai ir spalvai
Medienos konservantas Biocido turintis produktas, kuriuo padengus medieną stabdomas jos irimas ir(arba) spalvos pokytį sukeliančių organizmų vystymasis
Taninai Tano rūgštys- organiniai aromatiniai polifenolio junginiai
Sausa mediena susideda iš celiuliozės, lignino, hemiceliuliozės ir nedidelių kiekių ekstraktų (5-10)%. Ekstraktai savyje turi taninų ir kitų polifenolio druskų, dažančių medžiagų, riebalų, dervų, eterinių aliejų, vaško, krakmolo ir kitų medžiagų. Egzotinėje medienoje yra iki 30 % tokių ekstraktų. Dėl šių ekstraktų turi būti naudojami blokuojantys gruntai. Blokuojantis gruntas neleidžia iš medienos ekstraktams patekti į viršutinį dažų sluoksnį ir tuo pačiu neleidžia gelsti viršutinei dangai.
Vos tik nupjauta mediena po 12 val gali pradėti keisti spalvą. Veiksniai kurie ardo medieną:
Saulės šviesa: UV spinduliai ardo ligniną(medienoje yra iki 25-30% lignino, kuris celiuliozės pluoštą suklijuoja) - svarbią sudedamąją medienos dalį. Tada medienos paviršius gelsta, pilkėja, trūkinėja ir skilinėja.
Drėgmė: Drėgmės įgėrio iš išgarinimo bei temperatūrų svyravimai lemia plyšių susidarymą medienoje. Jautresnės medienos rūšys, pvz. spygliuočiai gali pamėlynuoti arba gali atsirasti medieną ardančių grybelių.
Medieną ardantys grybeliai ir vabzdžiai paveikia ir suardo svarbias konstrukcines medinio namo dalis Tam tikslui mediena turi būti nugruntuota apsauginiu gruntu su biocidais.
Mediena pagal kietumą yra skirstoma į šias kategorijas:
- labai minkšta epušė, drebulė, kėnis, eglė, tuopa, gluosnis, karklas
- minkšta liepa, alksnis, beržas, maumedis, rytinis platanas
- vidutiniškai kieta guoba, pušis, dervinga pušis, kaštonas
- kieta ąžuolas, uosis, tikmedis, kriaušė
- labai kieta bukas, raudonmedis, kukmedis, riešutmedis, hikorija
- kauliškai kieta juodmedis, brantmedis, kvebrachas
Medienos tūrinis tankis didėja didėjant medžio kietumui. Medienos tūrinis tankis sausoje būsenoje yra tarp 0,1g/cm3 (balza, ochroma) ir 1,2 g/cm3 (brantmedis).
Dangų sistemos kokybė priklauso nuo medienos paviršiaus paruošimo; dažniausiai yra didelis patvarumas padengus pjautinės, o ne obliuotos medienos paviršius.
Praktikoje gali būti įvardyta visa eilė pagrindo poveikio tipų, tarp jų:
- medienos rūšis;
- šviežia nepadengta mediena;
- dėl ilgo naudojimo suirusi mediena;
- konservantais apdorota mediena;
- gamyboje gruntuota mediena;
- klimato paveikta danga, norint atgaminti apdailą.
Labai svarbu, kad nusilupusios ar silpnai sukibusios dangos ir suirusi mediena prieš remontą būtų pašalinta.
Esamos dangų sistemų sistemos suderinamumas su kitokio tipo dangų sistema, kuri dengiama remontuojant, neturėtų būti nustatomas be konsultacijų ir, jei reikia, be atitinkamų bandymų.
Medienos dangų eksploatacinių savybių vertinimas
1- Dangos puslėtumas
2 -Trūkinėjimas
3 – Lupimasis, sluoksniavimasis
4 – Adhezija
5 – Vandens absorbcija
Medienai skirtos dangos visų pirma sumažina medienos traukimąsi ir brinkimą bei pilkėjimą. Apsauginiai (giluminiai antiseptiniai) gruntai saugo medieną nuo puvimo mėlynavimo, grybelių ir pelėsių. Gruntinai dažai sustiprina atsparumą drėgmei, apsaugo nuo grybelių, blokuoja taninus ir sudaro gerą pagrindą dažymui. Užnešti 1-2 sluoksniai gruntinių dažų turi apsaugoti viršutinę dangą. Gruntinių dažų palikti ilgai neuždažytų negalima, nes jo rišiklis alkidas veikiamas atmosferos prarandą blizgesį, išdega, gelsta ir stipriai skilinėja. Tačiau labai svarbu išlaikyti džiūvimo laiką tarp atskirų operacijų. Medienos dažų rišiklis yra grynas akrilas. Akrilinės dispersijos užtikrina gerą ilgaamžiškumą, adheziją, blizesį, atsparios trūkinėjimui, kreidėjimui ir purvui. Medienos dažai tonuojami neorganiniais pigmentais. Tamsi spalva irgi problema, nes prieš saulę danga įkaista iki 80º C temperatūros ir iš sakuotos medienos pradeda skirtis sakai .Tai duos dėmes ant dangos . Tokiu atveju būtina medieną dažyti gruntiniais dažais.
Išorinių medinių paviršių dengimo medžiagos ir dangų sistemos klasifikuojamos pagal EN 927-1
Klasifikavimas pagal galutinį produktą
|
Galutinio naudojimo kategorija
|
Leistinas medienos matmenų kitimas
|
Būdingieji galutinio naudojimo pavyzdžiai
|
|
Nestabilioji
|
Leistinas laisvas kritimas
|
Persiklojantys sujungimai, tvorų tvėrimas, sodų stoginės
|
|
Pusiau stabilioji
|
Leistinas ribotas kritimas
|
Sujungimai iškišomis išėmomis, mediniai namai ir vasarnamiai, sodo baldai
|
|
Stabilioji
|
Leistinas mažiausias kritimas
|
Stalių dirbiniai, taip pat langai ir durys
|
Klasifikavimas pagal išvaizdą
Pagal išvaizdą klasifikuojama atsižvelgus į šias savybes:
a) tuklumą;
b) dengiamumą;
c) veidrodinį blizgesį
Tuklumas(plėvelės storis)
Klasifikavimas pagal tuklumą pagrįstas sausos plėvelės storio matavimo 5A metodu, nurodytu ISO 2808:1991, ir jo kategorijos yra šios.
a) labai žema: vidutinis storis mažiau kaip 5µm;
b) žema: vidutinis storis nuo 5µm iki 20 µm ;
c) vidutinė: vidutinis storis daugiau kaip 20µm ir iki 60 µm ;
d) aukšta: vidutinis storis daugiau kaip 60µm;
Dengiamumas
Klasifikavimo pagal dengiamumą kategorijos yra šios:
a) nepermatomoji: dangų sistemos, kurios uždengia visas pagrindo spalvas ir raštus, bet nepaslepia paviršiaus profilio;
b) pusiau permatomoji: dangų sistema, kuri nevisiškai padengia medinį paviršių;
c) permatomoji: dangų sistema, kuri leidžia medinį paviršių aiškiai matyti.
Blizesys
Klasifikavimas pagal veidrodinį blyzgesį pagrįstas atspindžio rodiklio vertėmis, išmatuotomis 60 ° kampu, taikant ISO 2813 aprašytą metodą, ir jo kategorijos yra šios.
a) matinė: atspindžio rodiklis iki 10;
b) pusiau matinė: atspindžio rodiklis didesnis kaip 10 ir iki 35;
c) pusiau blizganti: atspindžio rodiklis didesnis kaip 35 ir iki 60;
d) blizganti: atspindžio rodiklis didesnis kaip 60 ir iki 80;
e) labai blizganti: atspindžio rodiklis didesnis kaip 80;
Klasifikavimas pagal naudojimo sąlygas
Dengimo medžiagų ir dangų sistemų klasifikavimaas pagrįstas naudojimo sąlygomis, atsižvelgiant į konstrukcinius veiksnius ir klimatines sąlygas. Naudojimo sąlygos yra šios:
a) švelnios;
b) tarpinės;
c) sunkios;
kaip nurodyta 2 lentelėje.
2 lentelė. Klasifikavimas pagal naudojimo sąlygas
|
Konstrukcija
|
Vidutinis
|
Atšiaurus
|
Ekstremalus
|
|
Dengtoji
|
švelnios
|
švelnios
|
tarpinės
|
|
Pusiau dengtoji
|
švelnios
|
tarpinės
|
sunkios
|
|
Atviroji
|
tarpinės
|
sunkios
|
sunkios
|
Bet kurios dangos, padengtos medienos paviršiuje, funkcija yra laidumo vandeniui ir su juo susijusių gaminio matmenų kitimo valdymas. Skirtingos galutinio naudojimo kategorijos susietos su skirtingais reikalavimais. Tvoroms ir tam tikro tipo stoginėms matmenų valdymas yra mažiau svarbus negu stalių gaminiams, ir didesnis laidumas vandeniui gali būti naudingas. Tačiau apsauga nuo tiesioginio lietaus vandens absorbcijos yra tikslinga.
Išvaizda apibūdinama tuklumu, dengiamumu ir blizgesiu.
Būdingos dangų sistemos gali būti klasifikuojamos:
Blizganti alkidinė dangų sistema: aukštos kategorijos tuklumo; nepermatomoji; labai blizganti.
Blizganti lateksinė dangų sistema: vidutinės kategorijos tuklumo; nepermatomoji; blizganti.
Dengiamumas daro tiesioginį poveikį gebėjimui absorbuoti ar atsispindėti potenciailiai žalingą saulės spinduliuotę. Dažniausiai permatomųjų dangų tinkamumo trūkmė yra trumpesnė kaip nepermatomųjų dangų sistemų ir į tai turi būti atsižvelgiama. Dengiamumo poveikis patvarumui turės būti papildytas atsižvelgiant į dangų sistemos spalvą. Tamsios spalvos žymiai stipriau absorbuos saulės spinduliuotę kaip šviesios. Juodas paviršius tiesioginėje saulės šviesoje gali įkaisti iki 80 °C, kai tuo tarpu baltos spalvos dangų sistema įkaista iki 40°C . Poveikio veiksniai gali būti medienos pleišėjimas, dervų išsiskyrimas, dangų sistemos irimo sparta, drėgmės kiekis ir grybo augimas, todėl kiekvienos sistemos atveju tikroji kokybė bus savita.
Tam tikros kompozicijos laidumas vandeniui valdomas tuklumu, ir per sistemą, kurios žema tuklumo kategorija, vandens prasiskverbimo sparta didesnė. |
